Vilniečiai myli ir vertina savo miestą, tačiau tobulėti dar yra kur: geriausiai mieste yra vertinamas judėjimas ir susisiekimo patogumas (7,4 balo iš 10), o prasčiausiai – paslaugų pasiūla (6,3).
SLINKITE ŽEMYN
Gyvenimo kokybė mieste: ko reikia Vilniaus gyventojams?
Kryptingai siekiame atrasti sostinės augimo perspektyvas ir nuolatos ieškome galimybių vilniečių gyvenimo kokybei gerinti. Todėl nusprendėme jų paklausti, ko reikia, kad gyvenimas čia taptų patogesnis. 2023 m. pirmąjį pusmetį atlikome išsamią Vilniaus ir atskirų jo rajonų analizę – ištyrėme, kaip miesto gyventojai vertina skirtingus gyvenimo kokybės aspektus ir ko jiems trūksta, kad Lietuvos sostinėje gyventi būtų dar geriau.
Tyrimas „Gyvenimo kokybė“ tęsia 2020 m. tyrimą „Laimingas rajonas“, kurio metu buvo išsiaiškinti 5 pagrindiniai gyvenimo kokybės aspektai – susisiekimas, saugumas, švara, žaliosios erdvės ir paslaugų pasiūla. Susipažinkime, ką apie šiuos aspektus gyventojai mano šiandien. Panagrinėkime kiekvieną jų giliau.
Tyrimą „Gyvenimo kokybė“ inicijavo ir jį kartu su partneriais vykdė „Darnu Group“ įsteigta „Darnaus miesto laboratorija“. Ankstesnius jos tyrimus galima rasti čia.
Tyrime nagrinėjami kokybiško gyvenimo mieste elementai
- Judėjimas ir susiekimas
- Saugumas ir viešoji tvarka
- Švara ir tvarka
- Žaliosios ir lauko laisvalaikio erdvės
- Paslaugų pasiūla
Kaip vilniečiai vertina judėjimą ir susisiekimą?
0
10
7,4
Kaip miestiečiai vertina savo saugumą ir viešąją tvarką Vilniuje?
0
10
6,9
Kaip Vilniaus gyventojai vertina švarą ir tvarką?
0
10
6,7
Kaip vilniečiai vertina žaliąsias ir laisvalaikio erdves?
0
10
6,6
Kaip miestiečiai vertina paslaugų pasiūlą sostinėje?
0
10
6,3
Tyrimo išvados
Vilniečių suvokimu, geriausi rajonai visais 5 aspektais: Senamiestis (taip galvoja 10,7 proc. apklaustųjų), Žvėrynas (8,3 proc.) ir Antakalnis (6,2 proc.).
Nors Senamiestį vilniečiai suvokia kaip geriausią Vilniaus rajoną visais aspektais, patys Senamiesčio gyventojai savo rajono taip aukštai nevertina. Savo rajoną geriausiai vertina Antakalnio (29,6 proc.), Žvėryno (28,4 proc.) ir Pilaitės (27,3 proc. gyventojai).
4 iš 10 vilniečių mano, kad susisiekimo situacija Vilniuje pastaruosius metus gerėja. Šioje srityje geriausiai Vilniaus gyventojai vertina viešojo transporto pasiūlą (7,4 balo iš 10) ir jo kursavimo dažnį (7,2), daugiausiai problemų sukelia – automobilių parkavimo galimybės (5,1), kamščiai, gatvių ir šaligatvių kokybė (5,8). Didžiausia dalis (48 proc.) sostinės gyventojų mano, kad prie jų gyvenimo kokybės šiuo aspektu labiausiai prisidėtų investicijos į geresnes parkavimo galimybes.
6 iš 10 sostinės gyventojų didesnio proveržio saugumo klausimu mieste neįžvelgia. 72 proc. vilniečių saugumą šalia gyvenamosios vietos sieja su nedideliu nusikalstamumu rajone bei mažu viešosios tvarkos pažeidimų skaičiumi (42 proc.). Dažniausiai sostinės gyventojai susiduria su eismo įvykiais (5,1 balo iš 10 apverstoje skalėje*), o rečiausiai nukenčia nuo vagysčių (7,6) ir gaisrų (7,5).
4 iš 10 vilniečių teigia, kad švaros ir tvarkos klausimu mieste situacija rodo pozityvią tendenciją, o 77 proc. gyventojų teigia, kad švarus ir tvarkingas rajonas jiems siejasi visų pirma su tvarkingomis gatvėmis bei šaligatviais. Visgi gatvių ir šaligatvių priežiūra vertinama prastai (5,8 balo iš 10), kaip ir bendruomenių iniciatyvos švarai bei tvarkai palaikyti (4,9 balo). Sostinės gyventojai geriausiai vertina sudarytas galimybes rūšiuoti šiukšles (7,4 balo), jų rajono ramybę (6,7), tai, kad šalia jų gyvenamosios vietos nėra apleistų statinių (6,3).
Absoliučiai daugumai (93 proc.) apklaustųjų svarbios žaliosios ir lauke esančios laisvalaikio erdvės jų gyvenamajame rajone. 84 proc. tyrimo dalyvių žalią ir emociškai patrauklų rajoną sieja su parku ar kita medžiais apsodinta erdve, 58 proc. – su pakankamu kiekiu medžių, krūmų, pievų, 37 proc. – su sporto ir rekreacijos objektais. Nepaisant to, kad vilniečiai sutinka, jog turi parką, ar kitą žalią erdvę šalia namų (7,6 balo iš 10), didesnė dalis jų (60 proc.) teigia, kad bendra situacija pastaraisiais metais šiuo klausimu nėra gerėjanti arba išlieka tokia pati.
Vos mažiau nei trečdalis (31 proc.) sostinės gyventojų teigia, kad paslaugų ir viešosios infrastruktūros klausimu situacija mieste yra gerėjanti. Prasčiausiai vertinama ikimokyklinio lavinimo (6,3 balo iš 10), meno ir sporto būrelių (6), laisvalaikio objektų pasiūla (5,3). Visgi vilniečiai mano, kad šalia jų gyvenamosios vietos yra pakankama prekybos (7,6) bei kitų paslaugų pasiūla (7,2).
*Apversta skalė yra matavimo priemonė, kurioje vertės arba padėtis yra pateikiamos atvirkščiai, lyginant su įprasta skalė. Tai reiškia, kad didesnės vertės yra pavaizduotos mažesniais skaičiais, o mažesnės vertės - didesniais skaičiais.